Labas rytas, mielieji!

(taip, teisingai perskaitėte. Man dar rytas)

   Ir vėl rašau čia. Ta pačia tema - leidžiu jums daugiau sužinoti apie mane. Apie tą, kurios blogą dabar skaitote. Nes jeigu apie mane nieko nežinosite, koks tikslas skaityti mano blogą ir nesuprasti, kas dedasi mano mintyse tai rašant?

   Šįkart paliečiu tiek sau, tiek jums, manyčiau, mielą temą - filmus. Kas yra filmas - jums aiškinti manyčiau nereikia, nes šis žodis TIKRAI visiems girdėtas ir puikiai žinomas. Šįsyk noriu pateikti jums 10 mano mylimiausių filmų, kuriuos galėčiau žiūrėti begalę kartų ir man vis vien nenusibostų.

1 filmas - "Brangusis Džonai"

Šis filmas mane sužavėjo, žinoma, tobula meilės istorija, net jeigu ji ir baigėsi ne taip jau tobulai. Esu skaičiusi ir knygą, ji man labai patiko, tačiau filmas pasirodė daug iškalbingesnis, nors dažniausiai būna atvirkščiai. Labai džiaugiuosi pamačiusi šį filmą! Jis moko nepasiduoti, moko kilnumo, širdies dorumo. Ir jeigu tikrai myli žmogų, ta nuoširdžia meile, tai linkėsi jam būti laimingam, net jeigu ir su kitu žmogumi.

~~~

2 filmas - "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"

Dėl šio filmo teko prisiskaityti visokių atsiliepimų, nors jau pamačiusi filmą kino teatre žinojau - jis bus mano vienas mėgstamiausių. Esu tą filmą mačiusi net ne vieną kartą, ir galiu paliudyti, kad tą patį filmą žiūrėti tikrai nėra nuobodu. Kaip tik priešingai: sugebi atrasti dalykų, kurių nepamatei žiūrint filmą pirmąjį kartą. Na, o ši istorija, apie du vienas kitą įsimylėjusius jaunuolius, bet sergančius vėžiu - mane labai sužavėjo. Na, o netikėta pabaiga sugebėjo sugraudinti iki "krokodilo ašarų". 

~~~

 3 filmas - "Trys metrai virš dangaus"

Ką aš galiu pasakyti - tobulas filmas! Šiame filme rasite visko - ir intrigų, ir daug meilės, ir pykčių. Ir net pagrindinis veikėjas Hugas (akt. Mario Casas), kai sakė Babi (akt. Maria Valverde), kad TAI JI EIS IŠ JO IŠ PROTO, visgi atsitiko kiek kitaip - jie abu ėmė eiti dėl vienas kito iš proto. Ir netgi šelmiškasis Hugas pasikeitė. O pabaiga visai ne tokia, kokios tikėjausi aš, ir, manyčiau, visi matę šį filmą, mat pabaiga tikrai nebuvo džiaugsminga. 

~~~

4 filmas - "Divergentė"

Tai turbūt vienas iš tikrai nedaugelio mano matytų veiksmo filmų, kuris man patiko, mat veiksmo filmai man ne itin prie širdies. Jeigu ne tobula režisūra, tiek daug fantastikos ir kažkiek meilės - man šis filmas greičiausiai net nebūtų taip patikęs. Na, ir dar vienas pliusas režisieriui - kad parinko mano mylimus aktorius.

~~~

5 filmas - "Bado žaidynės"

Tai vėlgi vienas iš nedaugelio man patikusių veiksmo filmų. Taip, taip - mačius esu tik pirmąjį dalį ir labai norėčiau pažiūrėti sekančias dalis, ką manyčiau artimiausiu metu ir žadu daryti. Man šis filmas patiko, nes parodė, atrodo, eilinės merginos drąsą ir pasiaukojimą dėl kito, mokėjimą nepaklusti įtakingiems žmonėms ir visada išlikimą savimi. 

~~~

6 filmas - "Haris Poteris", arba tiksliau visos 8 jo dalys

 Šio filmo visas 8 dalis ir visas 8 knygas dievinu kaip nieką kitą! "Haris Poteris" pilnas intrigų, paslapčių, tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Jis moko nepasiduoti, kovoti už tai, ką turi, niekada nepamiršti draugų, išlikti savimi net tada, kai tave žino visas pasaulis. (šito tektų pasimokyti kai kurioms garsenybėms) Paskaitę Hario Poterio knygas ar pažiūrėję filmus, paminėsite mano žodį: ši knygų ir filmų serija kažkas nepakartojamo.

~~~

7 filmas - "500 meilės dienų"

Šį filmą iš pačio pirmo karto gal ir buvo sunkoka suprasti, sekti visą įvykių srovę, tačiau dar keletą kartų pamačius šį filmą supratau visko ir suvedžiau visus galus. (nepasiduokite anksčiau laiko!) Šis filmas sužavėjo savo paprastumu ir nuoširdumu, nebuvo jokių iškilių meilės scenų, kaip "Romeo ar Džiuljetoje". Viskas "savo vietose", "su saiku". Kad tik daugiau tokių filmų!

~~~

8 filmas - "Viena diena"

Šis filmas nėra saldus kaip dauguma romantinių filmų. Šiame filme nėra ir begalės širdučių, po keleto pabendravimų vien tik "myliu tave". Šis filmas kalba pats už save. Kai pažiūrėjau šį filmą, galvoje sukosi vienintelė mintis: "Na, o kas dabar?". Buvau taip įsijautusi į filmą, kad pati išgyvenau viską, ką išgyveno ir filmo herojai. Buvau sužavėta šiuo filmu iki pirštų galiukų.

~~~

9 filmas - "Saugus prieglobstis"

Šis filmas irgi nebuvo itin saldus. Jame buvo visko - smurto, intrigų, skausmo, bet buvo ir meilės, pasiaukojimo, pagalbos, nenutrūkstančios draugystės. Šiame filme pasakojama, kaip mergina bėgo nuo praeities vaiduoklių, ir galiausiai atsidūrusi saugioje vietoje, rado jai skirtą žmogų. Ji mokėjo prisitaikyti prie aplinkybių. Ji susigyveno su mylimo žmogaus vaikais, padėjo jam visuose atvejuose. O filmo pabaigoje paaiškėjo vienas itin šokiruojantis faktas. Koks tai faktas - sužinosite pažiūrėję patį filmą arba paskaitę knygą.

~~~

10 filmas - "Šilti kūnai"

Nors šis filmas ir nėra toks kasdieniškas, jeigu galima šitaip pasakyti, tačiau jis man patiko, nes turėjo gana rimtą ir šįkart jau kasdienišką potekstę - meilė gali mus pakeisti. Filme pasakojama apie civilizaciją, kurią užvaldė virusas, paverčiantis žmones zombiais, o išlikusiųjų žmonių ir zombių pasauliai yra atskirti didžiule siena. Tačiau pagrindinis veikėjas zombis (akt. Nicholas Hoult) galiausiai įsimyli kariuomenės vado, atsakingo už zombių naikinimą, dukterį (akt. Teresa Palmer). Jų meilė ima keisti ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų pasaulį - jų širdys ima po truputį tuksėti, jie ima atsiminti tai, ką turėjo prieš užsikrečiant virusu. Galiausiai iki ausų įsimylėjęs zombis atgimsta į žmogų, nes, kaip ir sakiau - love can change us. Nors šioje juostoje ir yra gana daug fantastikos, man šis filmas iškart lipo prie širdies. 

~~~

   Štai tuo mano pasakojimas ir baigiasi. Galėčiau dar ilgai vardinti savo mylimus filmus: "Žinutė butelyje", "Pusryčiai pas Tifani", "Meilės priesaika", "Paveldėtojai", "Titanikas", "Kolumbiana", "Paskutinė daina", "LOL", "Friends with benefits" ir taip toliau, bet svarbiausia, kad pasakiau bent 10 savo mėgstamų filmų. Jeigu neturite ką veikti kurį nors vakarą, būtinai pažiūrėkite kurį nors vieną iš šių filmų. Jie jau laukia jūsų. 

(kitą kartą pažadu pakalbėti ir apie serialus)

Xoxo, Kornelija

Sveiki, mano mielieji!

Tai - mano pirmasis įrašas šiame bloge. Atvirai kalbant, tai labai didžiuojuosi savimi, kad pagaliau susikūriau vietą, kurioje galėsiu skelbti visa, kas sukasi mano mintyse!

  Kadangi esu knygų fanatikė (na, žodis fanatikė čia gal per šiurkščiai skamba), noriu papasakoti visiems, kas skaito šį įrašą, ką MAN reiškia knygos ir kokios visgi yra mano mylimiausios.

   Knyga... Visiems girdėtas žodis, bet ar visi tiksliai žinome, ką ji reiškia? Terminų žodynas aiškina, kad knyga - tai susiūti tušti popieriaus lapai ar blankai rašyti. Tai sausas ir mažai ką reiškiantis paaiškinimas. Į šį terminų žodyno paaiškinimą nėra įvardytas nei vienas jausmas, kokį žmogus jaučia skaitydamas ar jau perskaitęs knygą. Negaliu pasakyti, ką skaitydamas gali jausti vienas ar kitas žmogus, bet galiu aiškiai pasakyti, kad knyga man - tarsi vaistai sielai. Skaitydama aš atsipalaiduoju, kartais skaityti man yra netgi geriau, negu būti su draugais. Keista, argi ne? Juk mažai tokių žmonių šiais laikais ir yra belikę. (nors, kai imi ieškoti bendraminčių, jų visgi atsiranda..) Knyga man pirmiausia asocijuojasi su žmogaus gebėjimu, talentu rašyti, išsipasakoti, pareikšti žodžiais visa, kas kunkuliuoja rašytojo širdyje ar netgi prote. Prisipažinsiu: užaugusi svajoju išleisti keletą knygų, kuriose galėčiau šviesti visuomenę, parodyti, kad knygos nėra "nuobodumo" simbolis. Galbūt ir neapšviesiu didelės grupės ar šiaip daugelio žmonių viena ar kita tema, kuria parašiau knygą, bet tikiuosi, kad bent vienas kitas, kad ir mano draugas, perskaitęs tą knygą iš mandagumo, susipras, kad ji ne be reikalo rašyta. Ji rašyta ne tam, kad leidykla privertė sukurti naują romaną. Ji rašyta ne tam, kad man pritrūko pinigų ir aš neturėjau iš ko maitintis. Galiausiai ji rašyta ne tam, kad šiaip sau gulėtų knygynų lentynose. Jeigu bus parašyta bent viena mano knyga, ji nebus rašyta šiaip. Ji bus su tema, potekste, pagrindine mintimi, pagrįsta tuo, ką aš noriu pasakyti visuomenei. Ir tebūnie, kad aš neprilygsiu didiesiems pasaulio (ką jau čia pasaulio, net ir Lietuvos) rašytojams, bet aš bent būsiu išpildžiusi savo svajonę.

   O dabar - mano mylimiausių knygų penketukas. Kas tos išrinktosios?

1. Waris Dirie "Dykumų gėlė" - mane ši knyga, pirmiausia, paveikė savo žiaurumu. Rimtai. Net ir didžiausiam romantikui (kaip man), pabosta skaityti tas banalias meilės istorijas, kada žmonės tai pykstasi, tai taikosi. Pabosta skaityti ir banalias, nesąmonių kupinas knygas, kurių rašytojai paklausti, kokia pagrindinė mintis, gūžčioja pečiais ir atsako, kad "Meilė gali būti graži". Šiuo klausimu nenoriu išsiplėsti, nes, visgi, kaip ir visais kitais klausimais, kalbėti galėčiau daug. Šioji knyga man patiko savo tiesmukumu, aiškiu minčių išdėstymu. Ši knyga yra apie somalietę merginą, kuri užaugo, kaip suprantate, Afrikoje, kęsdama troškulį ir badą, bei žudančią saulės kaitrą. Šiai merginai teko daug ką iškęsti, kol ji galiausiai pasiekė tai, apie ką net ir europietės gali pasvajoti - tapo modeliu. Ir jeigu galvojate, kad net tapus modeliu jos gyvenimas pasidarė lengvas - klystate. Ir jeigu aplamai galvojate, kad modelio darbas - vieni juokai - jūs irgi klystate. Ir jeigu norite įsitikinti, ar aš nekaltinu nepelnytai jūsų manymo klaida, paskaitykite knygą ir viską suprasite.

2. Lauries Halse Anderson "Žiemos mergaitės" - viskas apie šią knygą sutilptų vos į kelis žodžius - poetiška, galbūt ir brutali, tačiau tobula. Tai knyga apie anoreksiją, norą pasitraukti iš šio pasaulio ir niekam nebebūti našta, tikslą pabėgti nuo visų aplink esančių problemų, kurios smaugia tarsi virvės. Ir nors pagrindinė herojė Lija atrodo lieknutė, liesutė ir nuo anoreksijos atsidūrusi vos ne prie išnykimo ribos, viduje ji labai stipri asmenybė: ji sugeba vandeniu apgauti protą, pameluoti artimiesiems, kad yra pavalgiusi ir atsispirti maistui, ką retas gali padaryti. (jau nekalbu apie nutukusius) Skaičiau knygą ir galvojau: ir kuo gi viskas baigsis į anoreksijos liūną įstrigusiam žmogui? Į šį klausimą negaliu atsakyti. Į šį klausimą JŪS PATYS galėsite atsakyti perskaitę šitą itin nuostabią knygą.

3. John Boyne "Berniukas dryžuota pižama". Turbūt daugiau žmonių esate matę filmą, nei skaitę knygą, bet kadangi idėja ta pati, sulyginti juos tikrai galime. Pirma mintis, man šovusi į galvą perskaičius šią knygą, buvo: Dieve mano. Ir aš kalbu rimtai. Šie du žodžiai kokias 5 minutes sukosi mano galvoje ir spengė mano ausyse. Kai perskaičiau visą istoriją, buvau sužavėta berniukų draugystės, kuri atlaikė netgi ilgus metus besitęsiantį holokaustą. Nors patys berniukai gerai nesuprato, kur jie atsirado ir kas jų laukia. Ši istorija mane sužavėjo savo paprastumu, nors tema turbūt viena iš sudėtingiausių, savo atvirumu ir nuoširdumu. Ir labai tikiuosi, kad šiose ar ateinančiose dienose niekam neteks užbaigti savo draugystės tokia tragiška koda. 

4. Sally Nicholls "Kaip gyventi amžinai". Nusiraminkite, knyga tikrai nėra apie patarimus, kaip gyventi amžinai ir ne apie alchemikų patarimus. Šioji knyga - vėlgi apie draugystę, susidėsčiusią sunkiomis aplinkybėmis. Ta sunkioji aplinkybė - vėžys. Tebūnie, kad daug knygų yra parašyta apie vėžį, kad nuvalkiota tema, daug kas juo serga ir nieko mes nepakeisime, bet kalbant apie knygas apie tai - čia skonio reikalas. Ir skaityti tokias knygas greičiausiai patinka tiems, kurie nėra atsidūrę akistatoje su vėžiu, antraip jie net šio žodžio girdėti nenorėtų. Ši knyga paliko nuostabų įspūdį ir netgi privedė iki ašarų. Kas paskaitys - nepasigailės. O juk ir nebūtų ko.

5. Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų". Rimta knyga ir, pripažįstu, skaityti skirta tikrai ne kiekvienam. Jeigu norisi banalių istorijų su daug širdučių ir gėlyčių - galite net nesivarginti įsigyti šią knygą. Šioje knygoje man labai patiko faktas, kad tai - ne išgalvotos istorijos, iš aplinkinių nugirsti "pletkai", o tikri žmogaus atsiminimai, įamžinti popieriaus lape ir įrėžti visų perskaičiusiųjų atmintyje. Ši knyga nenuvils nei vieno, ir tų, kurie yra jutę Sibiro stingdantį šaltį, ir tų, kurie net nežino, kas tas Sibiras. Labai viliuosi, kad šią knygą perskaitę pasiliksite tik geras ir pozityvias mintis apie ją.

Meilės! Štai čia mano pasakojimas apie knygas ir tuo pačiu pirmasis įrašas baigiasi. Labai tikiuosi, kad sudominau! Laukite mano sekančio įrašo.

(open books, not your legs, ladies!)

Xoxo, Kornelija